1. |
Nuspręsta / It's Decided
10:04
|
|||
o kai aš užaugsiu
aš užaugsiu aš užaugsiu
jis mane suras
ir gyvens manyje
apsisprendžiau gyvent
kai nuo plonų gervuogių spyglių
krenta žemėn rasa
aptaškanti man snukį
kada ievos ir balteglės spygliai
ryjas
akimirksniu kraują
suskystinančiomis torpedomis
kada į kamienus atmušta tvirta ranka
kelia už kupros save
užu kerplėšų plutos
užakusios vilnies
kada juodbruvas jo veidas
žvilga lyg akmuo
tęvas balsas
pabūkim čia truputį
pavaišinsiu skruzdžių sultim
kaip tie akylieji paukščiai
dieną sklandę virš limano
nualinti aukšto skrydžio
leidžias į žemas pakrančių egles
dustelėti tyloje
o danguje kaip visada netikėtai
sužvanga mėnulio kapeika
ir tapo nuspręsta
paryčiais sušąla duona
ir vandenis veikiai sukaustęs ledas
nuo pilnatvės šviesos
pažaliavo jis kaip varis
smilko negyvi kamienai
keistos kibirkštys ant jų žievės blyksėjo
šakelės apsibrėžė kreida
kai per kalną persirgo kupra
laikykis kolia
laikykis nartų
smeik savin kajurą
smaukis šikšna tu silpnybe
bedugnė šaukia
moters širdis šviečia
mėlyna šviesa
keturiom vinim
tai mano atspirtis
slepianti šviesą
|
||||
2. |
A.N.I.N.
09:27
|
|||
ar negali pagelbėti ligotam protui
išraut iš atminties įsišaknijusį sielvartą
ištrint iš smegenų ten įrašytą kančią
išeik
nekalta
išpurkšta ir prismeigta
verkšlenanti
paviršutiniškai tobula
nepalankiai įvertinta
suglebusiom rankom
pūkuota rausva lerva
tarsi uodegą
rijanti išmatas savo
mylėk dainuok tik savęs nesuviliok
dar pašerti tave reikia
ir sudėlioti į savas vietas
apnuodyt prigimtį mintimi
įsiūti jausmą adata
manau kad tau netinka būti savimi
nubrauki išnarą pilka ranka
manei ateisi nekviesta išeisi nepastebėta
užjausti ir paguost
iš smegenų neišimsi
neišblaivysi
išeik drugy kaip vėjas
kvepiantis žmogumi
pro langą kol jo šešėliuose
ramu kaip niekad
kaip niekad niekad
gniaužtas kumštis atvimpa
plasnojančiu purvu
bijok
sviedžiu jįjį į orą
lesti
mane pamaitinti
|
||||
3. |
||||
o dabar trumpai apie meilę
apie tą sapną kuris įkūnija
įvietina
peizažą nulietą tušu
vis dar sliūkina šešėliai po namus
vis dar liejasi tamsa dangaus bedugnėm upių vagom
lauke blizga šlapias sniegas
spindi mėnesiena
po žvaigždėta pasaulio didybe
stūkso vieniši gatvių žibintai
kai dreba rankos
gali girdėt stygas
jos apnuodija mane
padugnėj gilioj padugnėj tamsioj
prakaituotoje skaroj blusoj perkastoj
lūpoj prakirstoj
aš kaip šuo vis dar keliaujantis namo
skersvėju kiemuos atspindžiais balos
šita karša painioja mane
kvėpavimo rate
šešėlius metančiam lange
tu įžvelki į mane
tai jaudina mane
ramybė tyloje tai dievina mane
tu nenuorama šaiži
kai ramunė mano žvairoj aky
tampa perinti tave
šildanti tave
girdanti skysčiu
drumzlinu lašu
tuo trupiniu lėkštėj
spinduliu akiduobėj
didybe saujoj išpistoj
ateinu nekviestas
būk tu prakeikta
saulėj prisirpta
kai tu dievini mane tai dievina mane
ramybė tyloje tai nuodija mane
ir kai pilkas ūžėsys kvėpavimo nutils
žiurkių kamuolys
tempiasi gilyn
nususus uodega įsipainioja mane
kai tu dievini mane
išeinu nepastebėtas
|
Extravaganza Lithuania
Experimentations ends as a mixture of sharp black metal and blackgaze interludes built using unusual and complex constructions and noisy motives. Lyrics explore controversial topics and characters compulsive to their own actions and excesses.
Streaming and Download help
If you like Extravaganza, you may also like:
Bandcamp Daily your guide to the world of Bandcamp